Metuose švenčių yra tikrai daug, tačiau vienos yra primirštos, o kitos nuolat švenčiamos. Tačiau yra tokių švenčių, kurios yra ne itin švenčiamos, bet ir ne primirštos. Viena iš tokių švenčių – Motinos diena. Tačiau, kad ir kaip jautriai ir ramiai būtų švenčiama ši šventė, norisi, kad sveikinimai mamai būtų patys šilčiausi ir nuoširdžiausi.

Mamas per Motinos dieną išmokstame sveikinti jau nuo pat kūdikystės. Kol vaikai dar nekalba, yra maži ir nesupranta, kad yra tokia šventė kaip Motinos diena, jiems padeda tėčiai. Vėliau, kai vaikai jau lanko darželį, mokyklą, sveikinti mamas juos skatina auklėtojos, mokytojos. Taigi, galima teigti, kad vaikus su šia gražia švente supažindina ir šviečia mokytojos. Su amžiumi vaikai jau patys suvokia, kad sveikinimai mamai yra būtini, nes tik taip galima nors kartą metuose išsakyti, kaip mamos vaikams rūpi. Kai vaikai lanko darželį mokyklą, pagrindinės dovanos mamai būna mokykloje padaryti atvirukai, nupiešti piešiniai ar kitokie rankdarbiai. Taip pat vaikai išmoksta mintinai žodžius, kurie rodos tą dieną buvo patys gražiausi ir įsimintiniausi. Vėliau vaikai nebedaro rankdarbių, o dažniausiai perka gėles ir tiesiog pasako „Su Motinos diena“. Žinoma, mamos džiaugiasi, kad vaikai jų nepamiršo, pasveikino, skyrė savo laiko pabūti šalia. Tačiau tie darbeliai, daryti savomis rankomis, eilėraštukai, kuriuos vaikai sakydavo drebančiu balsu yra patys mieliausi ir įsimintiniausi. Taigi, net užaugus ir sukūrus savo šeimą reikėtų nepamiršti, kad mamas svarbiausia ne materialios dovanos, o laikas skirtas joms, pasakyti žodžiai, kurie paliečia giliausias širdies gelmes.

Sveikinimai mamai itin svarbūs, nes primena joms, kad jos rūpi savo vaikams, yra nepamirštos ir mylimos. Tos materialinės dovanos nėra svarbios, svarbiausia pastangos, dėmesys, laikas skirtas mamai. Vertėtų nepamiršti, kad mamoms reikia skirti laiko ne tik per Motinos dieną, o kasdien, nes jos mus augino, mumis rūpinosi, skyrė visas savo jėgas ir laiką, kad užaugtumėme gerai, dorais ir sėkmingais žmonėmis. Todėl turime joms atsilyginti tuo pačiu – skirti savo laiko, kad jos jaustųsi nepamirštos.